Nuo tų laikų, kuomet pirmieji kreditai buvo suteikiami, kreditai be užstato buvo populiariausia skolinimosi forma. Būtent skolinantis nepaliekant jokio užstato buvo ypatingai patogu, nes tais laikais palikti užstatą buvo didžiulė prabanga. Tačiau net ir prabėgus tūkstančiui metų, žmonės labai nenoriai skolinasi su užstatu. Vienok, palikti užstatą yra didžiulė prabanga ir tai neša su savimi papildomą riziką, tačiau kita vertus daugelis neturi jokio užstatomo turto, kurį galėtų palikti kreditoriui. Bet tai yra tiesa tik iš besiskolinančiųjų perspektyvos. Skolintojai teikia pirmenybę paskoloms su užstatu, nes tai sumažina jų rizikos lygį.

Bet jei besiskolinančių ir skolintojų interesai yra kardinaliai skirtingi, kaip rinka išspręndžia šią problemą? Kitaip tariant, kodėl mes galime skolintis su užstato bei be užstatu, nepaisant to, jog kreditoriai nėra linkę suteikti pastarosios formos paskolų? Būtent kreditai be užstato dominuoja kreditų rinkoje, nepaisant to, kad kreditoriai nėra linkę skolinti tokio tipo paskolų. Atrodo ganėtinai įdomu, ar ne? Tačiau būtent taip veikia mūsų ekonominė rinka ir čia išsiaiškinsime kodėl.

Kreditai be užstato

Visa šio fenomeno esmė slypi konkurencijoje. Kuo konkurencingesnė rinka – tuo geresnes sąlygas jos sukurs. Tarkim, kad rinkoje yra daugybė kreditorių, kurie, tam, kad išgyventų, privalo suteikti paskolą iš uždirbti pelną. Taip pat tarkim, kad rinkoje yra tik vienas skolintojas, kuriam reikia paskolos. Kas įvyks tuomet? Visi skolintojai bandys sukurti kuo patrauklesnį pasiūlymą, kuo palankesnias skolinimosi sąlygas, kad būtų skolinamasi būtent pas juos. Kadangi debtorius nori paskolos be užstato, tokios rinkos sąlygos ir konkurencija sukurs būtent tokio tipo paskolų dominavimą.

Dabar tarkime, kad rinkoje yra tik vienas kreditorius, o besiskolinančiųjų – galybė. Kas nutiks tokiomis sąlygomis? Kreditai be užstato suteikiami nebus arba jų suteikiama bus labai mažai. Taip nutiks todėl, kad dabar vyks konkurencija tarp tų, kurie nori skolintis. Paskolų skaičius ribotas, o norinčių skolintis – labai daug. Todėl vyks priešinga konkurencija tai, kurią aptarėme praėjusiame pavyzdyje. Rezultatas bus toks, kad šis kreditorius-monopolininkas galės pasirinkti sau palankias sąlygas, nes norinčių pasiskolinti vis tiek atsiras.

Būtent šis konkurencinis mechanizmas nulems kokio tipo kreditai bus suteikiami. Kadangi Lietuvoje yra daugybė kreditorių – bankai, internetiniai skolintojai, valstybinės kredito institucijos ir t.t. – tai reiškia, kad kreditai be užstato dominuos.