Neturiu manijos kaupti daiktų, kadangi dažnai tenka kraustyti iš vienos vietos į kitą, netgi keliauti iš vienos valstybės į kitą, galima sakyti, visą savo turtą sutalpinu į porą lagaminų. Visgi visada su savimi vežiojuosi vieną daiktą – didelį pliušinį >meškiną. Jo netgi negalima pavadinti daiktu – tai tiesiog geriausias draugas. Gavau jį dar vaikystėje per krikšynas iš savo senelių. Grįžus iš bažnyčios laukė didelės vaišės, buvo kalnai vaisių, visokių skanėstų, aišku, ir torto. Tada gavau nemažai dovanų kuponų: lėlių, knygelių, bet labiausiai man patiko senelių dovanotas meškinas.

Iš pažiūros jis niekuo neyptingas, meškinas kaip meškinas: rudas, nedidukas, su tokiom juokingom akutėm ir užriesta nosyte, apvilktas, rodos, per mažais, bambos nedengiančiais marškinėliais. Bet tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio – nuo tos dienos mano meškinas visur su manimi. Jį kiekvieną dieną nešdavausi į darželį. Kiti vaikai ateidavo su lėlytėmis, berniukai atsitempdavo mašinų, buvo ir kitų meškinų. Mes darželyje savo žaislus padėdavome ant lentynos arba į savo lovą ir eidami namo pasiimdavome. Vieną kartą aš kažkaip pamiršau savo meškiną ir tik grįžus namo jo pasigedau. Kiek buvo ašarų, tėtis neapsikentęs išskubėjo atgal ir po valandėlės aš vėl džiaugiausi savo draugu pliušiniu meškinu. Su juo miegodavau, su juo kalbėdavau, nes tėvai man taip norimo broliuko ar sesutės taip ir nepadovanojo.

Mokyklos laikais mano meškinas visada likdavo namie ir laukdavo sugrįžtančios. Jam iš įpročio kartais balsu pasakodavau mokyklos nuotykius, be to, pasisodinus meškiną visada aiškindavau garsiai pamokas. Perskaitau kokį istorijos paragrafą ir pasakoju meškinui balsu. Meškinas klausosi, nepertraukia. Žodžiu, turėjau įprotį garsiai mokytis. Šito įpročio neatsisakiau ir vėliau, netgi studijuodama užsienyje pasakodavau garsiai kokią nors temą ne tik kambariokei, bet ir savo meškinui. Tai iš pradžių jai atrodė juokinga, bet po to ir ji perėmė manierą taip mokytis – mano pliušinis meškinas mokėsi ir su ja. Net ir dabar, kai ruošiu įmonei kokią ataskaitą ir ruošiuosi jos pristatymui, viską iš pradžių pristatau savo ištikimam klausytojui – pliušiniui meškinui.